skersplūgis

sker̃splūgis sm. (1) plūgas, kurio verstuvė ne guldo, o stato velėnas: Arimas su sker̃splūgiu linam sėt netiko – jis par daug sustato velėną Brž. Sker̃splūgis buvo su noragu, kalvė[je] dirbtu, kelmo neturėjo, sunkus buvo arti Vg. Toks nedidelis plūgelis pri muno amžiaus atsirado, ėmė sakyt – sker̃splūgis Krp. ║ LKAI105(Vdk) vienkinkis plūgas.